Poland, Romania, Lithuania · 9 Days · 13 Moments · April 2017

Greta's journi to Romania


1 May 2017

Traukiniu važiavome 6 valandas. Sėdėjau kabinoje su Laimiu ir Pablo. Jie visą kelią miegojo. O aš prabudinėjau, nes neturėjau nieko ką galėčiau užsidėti ant akių. Ir norėjau pažiūrėti pro langą. Po to išlipom netoli oro uosto, nuėjom pavalgyti irr ėjom laukti skrydžio.

30 April 2017

7 diena Paskutinė :((( Praleidom visą dieną kartu su kitais nariais. Buvo labai smagu. Nes visi labai susibendravom ir tapom draugais. Buvo youthpass įteikimas. Tvarkėmės likusius dokumentus irr tada leidom laiką su ispanais bei keliais kitais. Žaidėm žaidimus, išlydėjom tuos, kurie išvažinėjo. Buvoo labai liūdna. Sunkiausia atsisveikinti buvo su Ana. Kai atėjo laikas išvažiuoti mūsų komandai, keli žmonės buvo su mumis ir atsikėlė 4 valandą ryto kad mus išlydėtų. Tai buvo Aronas, Martis ir Milus. Milus miegojo mano kambaryje, prašnekėjom įvairiomis temomis ir pagaliau užmigom. Taxi labai vėlavo ir vos spėjom į traukinį.

29 April 2017

6 diena Važiavom į ekskursiją. Iš pradžių į pintų kepurių muziejų o vėliau į Sigishoara. Buvo labaaaai smagu ir įdomu.

28 April 2017

5 diena Mūsų grupė ėjo dirbti pas Otila. Šį kartą dirbom rimtai. Karpėm šakas, jas grėbėm ir nešiojom. Aišku neapsiėjom ir be juoko. Mano batai buvo slidūs ir aš visur griuvinėjau. Todėl latvis Robertas mane praminė "slipery Greta". Vakare turėjom pristatymą apie Lietuvą. Mano dalis buvo pristatyti alų ir duoną. Po to pravedėm žaidimus, mokėm šokti tradicinius šokius. Visiem labai patiko. Manau pasirodėm neblogai. :)

27 April 2017

4 diena Mano komanda važiavo pas žolininkę. Ji labai miela moteriškė. Papasakojo apie save, ką veikia, kaip gyvena. O po to ėjom kartu į mišką. Prisirinkom laukinių česnakų, prisivalgėm įvairių gėlių ir smagiai praleidom laiką.

26 April 2017

3 diena Prasidėjo darbas su ūkininkais. Mūsų pagrindinė užduotis buvo įsiaiškinti apie juos kuo daugiau ir filmuoti kažką panašaus i dokumentinius video, kuriuos vėliau suredaguos ir įdės į vieną. Mus paskirstė į tris grupes, o tas grupes galėjom persiskirti pagal tai, pas kokio tipo ūkininkus norim važiuoti. Mes važiavom į levandų lauką. Susipažinom su ūkininke-kunige. Kuri buvo maloni moteris. Daugiausiai laiko leidau su EVS nariais, kurie Cristuru jau lyg ir vietiniai. Jų kompanija man nuoširdžiai patiko. Protingos, linksmos merginos, su kuriomis yra apie ką pakalbėti.

25 April 2017

2 diena Pristatėme savo šalių žemės dirbimo technikas, turėjome keletą pristatymų ir žaidimų.

24 April 2017

1 programos diena Atvažiavo daugiau narių. Žaidėm įvairius susipažinimo žaidimus, kurie padėjo įsiminti keletą vardų ir pakelti nuotaiką. Sutikau labai daug žmonių. Iš prancūzijos, ispanijos, latvijos, vengrijos, rumunijos ir vieną merginą iš turkijos! Turkai man kaip savi žmonės. Sutikus turiu pakalbėt, susipažint. Ir tikrai, su Gülizara tapome geros draugės, esu įsitikinusi, kad dar susitiksim. Ji labai miela, gera, graži mergina, kuri savanoriauja Cristuru. Ji dirba su vaikais, moko juos kaip iš tam tikrų atliekų galima padaryti naudingus daiktus, dekoracijas. Nusprendžiau ir aš savanoriauti su EVS kai turėsiu laiko. Manau būtų labai gera patirtis. Kadangi pristatymo metu klausinėjau apie programas, prie manęs priėjo ispanė - Ana, ir papasakojo apie programą kurioje ji dirba Malagoje. Pakalbėjus ji man pasiūlė atvažiuoti ir prisidėti prie jų, nes kaip tik ieško trečio žmogaus. 😅

23 April 2017

Nusigavom į motelį. Pakliuvau į kambarį su Monika ir dviem latvėmis: Līva ir Daiga. Līva buvo šviesiaplaukė mergina, drąsi, pasikinti savimi, galbūt net šiek tiek per daug. Daiga buvo mažytė, strazdanota, tamsių garbanų savininkė, mergaičiukė. Ji atrodė ganėtinai liūdna. Bet sunku pasakyti ar ji buvo liūdna ar tiesiog toks jos būdas. Jos nelabai stengėsi su mumis bendrauti iš pradžių. Tarpusavyje, prie mūsų kalbėjo latviškai, nors mes stengėmės kalbėti angliškai kai bent vienas užsienietis yra tarp mūsų. Kambarys ir pats motelis buvo gražus ir tvarkingas. Ten buvom apgyvendinti tik mūsų programos dalyviai.
Mus vežė vairuotojas,kuris buvo ganėtinai įdomus. Jo vairavimo Lietuvoje niekas netoleruotų. Tiesiog žaidė su šviesomis. Jeigu jis nori lenkti, blizgina, pyksta, blizgina. Bet už miesto pamačiau daug gražių kalnų... 😁
Aplankėm dar keletą vietų. Būtų buvę smagu jeigu būtų dirbę muziejai... Na, o vakare nuvažiavom į oro uostą, sutikti Monikos ir važiuoti į Cristuru.

22 April 2017

Atvažiavus į Cluj visi kartu nusigavom į miesto centrą. Susiradom mano hostelį, ten pasidėjom daiktus ir išėjom pasivaikščiot. Užėjom pavalgyt į vieną restoraną. Ouch kaip nepataikėm. Ilgai laukėm, akivaizdu kad per mažai darbuotojų ten dirba. Vėliau Gabrielė atsiskyrė nuo mūsų. Taigi aš palydėjau Laimoną iki jo hostelio. Ten buvo visai nepanašu į tam pritaikytą vietą. Namas, aptvertas tvora ir dar rotriveris ganos. Na, bet įėjus į vidų jau galima iš plakatėlių ir baldų išdėliojimo suprasti jog ten gyvena ne šeima. Visą dieną pravsikščiojom. Gavos apie 23 km. (Bent jau telefonas taip sako) 😅 Taigii Cluj miestas nėra kažkoks įspūdingas. Ganėtinai mažas ir visur nueiti galima pėsčiomis. Labai daug bažnyčių, na ir žmonės atrodo gana šilti, daug šypsosi.
Warsaw - Cluj Taigi, pabudau gana lengvai. Susiruošiau, susidėjau likusius daiktus, atsisveikinau su Ieva ir išėjau į stotelę. Ten nusipirkau bilietą, o pardavėja buvo labai maloni ir užrašė man ant čekio į kurį autobusą turiu įlipti. Nors ir turėjau tvarkaraštį, kurį atsiuntė Kasia. Oro uoste susiradau "check in" vietą, vartus. Susipažinau su lietuviais: Laimonu ir Gabriele. Labai faini žmonės. Protingi bei paprasti. Dabar sėdžiu lėktuve ir laukiu kol atskrisim.